- kukštera
- kùkštera sf. (1), kukšterà (3b) 1. J viršutinė nugaros dalis ties sprandu, tarpupetė: Nėšinkis laukan, o gausi par kukšterą Yl. Petras keturis pūrus rugių ant kukšteros paneša Lkv. Užlipo lapė vilkui ant kukšteros (ps.) rš. Petris sudėjo į krūvą savo drabuželius, surišo, uždėjo sau ant kukšteros ir išejo M.Valanč. Į kukšterą įkabina skrynelę su žolėmis M.Valanč. Paimk vaiką į kùkšterą J.Jabl. Vaikas pavargo, panešėki jį kukštera Lkv. Lašinių paltį į kukšterą įkabinęs apnešė tris kartus apsuk savo rugius S.Dauk. Visa kùkštera sušlapo Kal. ║ nugara, kupra: Senis į kùkšterą susimetęs DŽ. Mačiau žmogų su didele kùkštera (kuprotą) On. 2. ant nugaros nešama našta, dėklė, kuprinė: Kukšterą besinešąs tris kartus už save didesnę Brs. Velka kukšteroms arba kretilais, pila į pastoges kopūstus, batvinius Žem. Ans gerą kùkšterą medžių parsinešė Pln. | Visas turtas kukštero[je] Šts. Sūnus parejo su paviržiu kùkštero[je] Sr. Seniau kožnas kriaučius turėjo kùkšterą (odinį krepšį), o ten visas jo turtas: žirklės, noperskas, mieros… Ds. Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą rš. 3. kuokštas; kuodas: Boba nurovė jam visą kùkšterą [plaukų] Pžrl. 4. scom. Šlč neūžauga.
Dictionary of the Lithuanian Language.